Neseniai Latvijoje buvo apiplėštas vienas bankomatas. Suveikusi signalizacija grynųjų pinigų kupiūras sutepė specialiais žaliais dažais. Taip suteptos kupiūros yra laikomos negaliojančiomis, jos nekeičiamos ir nepriimamoms. Tačiau neatmetama galimybė, kad nusikaltėliai iš Latvijos šiuos pinigus gali bandyti realizuoti Lietuvoje, kur euras dar yra naujovė ir ne visi žmonės turi pakankamai žinių apie jų saugumo ženklus. „Swedbank“ primena, kad gavus žaliais dažais suteptą kupiūrą reikia nedelsiant kreiptis į policiją ir jokiu būdu tokių grynųjų pinigų nepriimti ar nekeisti.

Banko „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolė specialistas Mindaugas Montvilas teigia, kad tokią kupiūrą klientas pateikęs bankui turi pateikti informaciją, iš kur ją gavo. Tuomet kupiūra pateikiama ekspertizei. Jei turguje, prekybos centre ar gaunant atsiskaitymą už paslaugas Jums paduodama tokia kupiūra, nepriklausomai nuo Jūsų veiklos pobūdžio, siūloma jos nepriimti ir pasiūlyti ją atnešusiam asmeniui kreiptis į policiją. Jei netyčia gavote tokią kupiūrą ir nepastebėjote to iš karto, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą, gali būti, kad tai bus pažymima kaip daiktinis nusikaltimo įrodymas.

Bankomatuose naudojama apsaugos sistema, kuri reaguoja į įvairaus pobūdžio bandymą pasisavinti bankomate esančius pinigus. Apsauginė dažų sistema suveikia mėginant atverti bankomato seifo duris, sprogdinant jį ar bandant kitais būdais išlaužti ar tiesiog išvežti jį iš vietos. Sistemai nustačius šiuos pasikėsinimo veiksmus banknotai apipurškiami specialiais ryškiais dažais. Šiuos dažus atskirti nuo įprastų dažų ar rašalo nesunku, kadangi tai toks pats rašalas, kuris naudojamas banknotų spausdinime. Sutepti banknotai nenusivalys, o bandant pašalinti dažus kitomis priemonėmis, plaunant banknotus, jie keičia spalvą, pasižeidžia pagrindiniai apsaugos ženklai ir banknotas tampa sugadintas.

 

Atsižvelgiant į bankų patirtį galima teigti, kad tokia saugumo technologija yra viena efektyviausių ir padeda iki minimumo sumažinti nusikaltėlių galimybes pagrobtus grynuosius pinigus realizuoti. Tokį metodą naudoja ne tik euro zonos šalys, bet ir kitų pasaulio valstybių bankai, todėl dažais suteptų banknotų priimti nereikėtų jokioje pasaulio šalyje, nes tai gali būti ženklas, jog Jums bandoma įsiūlyti negaliojantį banknotą.

IT gigantė, geriausiai žinoma kaip paieškos sistema, „Google“ Lietuvoje atveria savo biurą. Šiame biure pradžioje dirbs perkelti darbuotojai, kurie aptarnauja stambius klientus ir parnerius Baltijos šalyse.

Verslo plėtros vadovo Baltijos šalims Vytauto Kubiliaus teigimu, jau kurį laiką „Google“ matė galimybes Baltijos regione didinti resursus darbui su parneriais. Besirinkdami vietą biurui „Google“ atstovai atsižvelgė į daugybę kriterijų ir pasirinko Lietuvą, vildamiesi, jog tai padės dirbti regione efektyviai.

Apie sukčius, kurie pasinaudoję jiems nepriklausančiomis elektroninėmis bankininkystėms prisiima greitųjų kreditų, girdėjo dauguma žmonių. Tarp nukentėjusiųjų daugiausia vyresnio amžiaus žmonių, tačiau nukenčia ir neapdairus jaunimas. Dažniausiai sukčiai pasinaudoja gavę kodų korteles ar kitais būdais išgavę kodus.

Prie kompiuterio

Prieš Lietuvoje įsigaliojant naujajai valiutai – eurui – skeptiškai apie ją manė apie 30 proc. žmonių, tačiau litą pakeitęs euras per pirmąjį mėnesį į savo pusę palenkė dar 4 proc. žmonių, rodo sausio pabaigoje – vasario pradžioje atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Tuo tarpu teigiamai atsiliepiančių apie eurą padaugėjo net 8 proc., nuo 60 iki 68 proc.

Ypatingai didelis situacijos pagerėjimas euro atžvilgiu pastebimas tarp vyresnių žmonių. 50-59 metų respondentų, vertinančių eurą palankiai, padaugėjo net 22 procentiniais punktais, nuo 50 iki 72 proc. Tuo tarpu 60-99 metų gyventojų nuomonė gerėjo ne taip žymiai, nuo 55 iki 60 proc.

Palankiai vertinantys žmonės vardijo euro privalumus, tarp kurių dažniausiai buvo minimos atpigę paskolos ir kreditai, išnykę valiutos konvertavimo kaštai, geresnis ryšis su Europa, supaprastėję atsiskaitymai, ekonominė nauda. Tuo tarpu skeptikai minėjo kainų pokyčių nerimą, nacionalinės valiutos kaip vertybės praradimą, sunkų prisitaikymą prie pasikeitusių kainų, taip pat buvo įžvelgiama baimę dėl euro ir visos Europos Sąjungos stabilumo.

Nors euras jau įvestas, net 92 proc. žmonių teigia, kad informacijos apie valiutą gaunama pakankamai daug. Taip pat juntamas pagerėjimas žinių apie euro saugumą. Net 22 proc. padaugėjo žmonių (iki 84 proc.), kurie galėjo įvardinti bent vieną apsaugos ženklą, kurį turi euro banknotas.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad 36 proc. (padaugėjo 6 proc.) gyventojų tikisi, jog euro įvedimas paskatins greitu metu kilti atlyginimus bei socialines išmokas, priešingai manančių sumažėjo iki 9 proc. Taip pat džiugu, jog net 97 proc. respondentų žino, jog litai į eurus keičiami neatlygintinai. 

  • You are here:  
  • Home
  • Aktualijos