Prieš Lietuvoje įsigaliojant naujajai valiutai – eurui – skeptiškai apie ją manė apie 30 proc. žmonių, tačiau litą pakeitęs euras per pirmąjį mėnesį į savo pusę palenkė dar 4 proc. žmonių, rodo sausio pabaigoje – vasario pradžioje atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Tuo tarpu teigiamai atsiliepiančių apie eurą padaugėjo net 8 proc., nuo 60 iki 68 proc.

Ypatingai didelis situacijos pagerėjimas euro atžvilgiu pastebimas tarp vyresnių žmonių. 50-59 metų respondentų, vertinančių eurą palankiai, padaugėjo net 22 procentiniais punktais, nuo 50 iki 72 proc. Tuo tarpu 60-99 metų gyventojų nuomonė gerėjo ne taip žymiai, nuo 55 iki 60 proc.

Palankiai vertinantys žmonės vardijo euro privalumus, tarp kurių dažniausiai buvo minimos atpigę paskolos ir kreditai, išnykę valiutos konvertavimo kaštai, geresnis ryšis su Europa, supaprastėję atsiskaitymai, ekonominė nauda. Tuo tarpu skeptikai minėjo kainų pokyčių nerimą, nacionalinės valiutos kaip vertybės praradimą, sunkų prisitaikymą prie pasikeitusių kainų, taip pat buvo įžvelgiama baimę dėl euro ir visos Europos Sąjungos stabilumo.

Nors euras jau įvestas, net 92 proc. žmonių teigia, kad informacijos apie valiutą gaunama pakankamai daug. Taip pat juntamas pagerėjimas žinių apie euro saugumą. Net 22 proc. padaugėjo žmonių (iki 84 proc.), kurie galėjo įvardinti bent vieną apsaugos ženklą, kurį turi euro banknotas.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad 36 proc. (padaugėjo 6 proc.) gyventojų tikisi, jog euro įvedimas paskatins greitu metu kilti atlyginimus bei socialines išmokas, priešingai manančių sumažėjo iki 9 proc. Taip pat džiugu, jog net 97 proc. respondentų žino, jog litai į eurus keičiami neatlygintinai.