• Mobilus bankas
• DNB

DNB bankas atliko tyrimą, kaip mobilioji bankininkystė keičia banko klientų elgesį. Pastebėta, kad pradėjus naudotis mobiliųjų telefonų programėlėmis, bankų klientai ima rečiau tikrinti sąskaitos likutį bankomatuose, rečiau jungiasi prie elektroninės bankininkystės kompiuterio pagalba.

DNB banko Verslo plėtros tarnybos vadovo Tado Sudniaus teigimu, pradėjus naudotis mobiliąja bankininkyste ji tampa patogia priemone atlikti kasdienėms bankinėms operacijoms, o 95 proc. parduodamų naujų mobiliųjų telefonų yra išmanieji, didėja naudojimosi mobiliuoju internetu apimtys, todėl ir ateityje besinaudojančių mobiliąja bankininkyste tik daugės. Tyrimo, kurį atliko bendrovė „Spinter Tyrimai“, duomenims, naudotojai nori kuo paprastesnių aplikacijų, kuriomis galėtų naudotis patogiai ir greitai pasiekti jiems reikiamas funkcijas. Tikimasi, kad į tą atsižvelgs bankai ir pasiūlys žmonėms priimtinus sprendimus.

Net 86 proc. apklaustų banko programėlių naudotojų tikrina sąskaitos likutį, o apie 50 proc. stebi sąskaitų išrašus, tad akivaizdu, jog žmonės mobiliosios bankininkystės dėka gali paprasčiau stebėti savo finansinę situaciją. Kiek mažiau nei pusė (45 proc.) respondentų teigė, kad naudodamiesi išmaniuoju telefonu perveda lėšų savo artimiesiems, o 36 proc. yra mokėję už įvairiais paslaugas, sumokėję mokesčius, įmokas būtent mobiliuoju banku.

41 proc. respondentų teigė, kad rečiau eina iki bankomato, nes sąskaitos likutį gali pasitikrinti kur kas greičiau savo telefone nei laukdami prie bankomato. Trečdalis žmonių teigė, kad rečiau naudojasi ir bankininkyste kompiuteryje. Ypač pastebimas 29-40 metų asmenų pokytis šiuo klausimu. Būtent šios amžiaus grupės atstovai yra aktyviausi išmaniųjų telefonų naudotojai. 32 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų teigė, kad net ir pradėjus naudotis banko programėle išmaniajame telefone jų elgsena nepasikeitė.

Paprašyti įvardinti pagrindines mobiliojo banko savybes, kurios jiems atrodo svarbiausios, žmonės išskyrė saugumą ir paprastumą naudotis. 37 proc. apklaustųjų teigė, kad saugesnis ir greitesnis prisijungimas juos paskatintų dar aktyviau naudotis išmaniajam telefonui skirta banko programėle, o dar 37 proc. teigė, kad svarbiausias yra paprastesnis naudojimasis, 31 proc. pirmoje vietoje yra dar didesnis saugumas.

Tyrimo duomenims, net 50 proc. išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių naudotojų yra įsidiegę ir naudoja bankų programėles. Tačiau naudojimosi dažnumas yra labai skirtingas. 12 proc. žmonių naudojasi tokiomis programėlėmis keletą kartų per savaitę, 13 proc. – vos kartą per savaitę, o didelė likusiųjų dalis jungiasi dar rečiau, vos kartą per keletą mėnesių ar tik kartą per metus.

DNB banko duomenimis, šio banko programėlę yra įsidiegę per 20 tūkst. jų klientų, kurių 65 proc. naudojasi ja bent 1 kartą per savaitę.

• Studentai

Šiais metais studentams valstybės remiamas paskolas galės teikti DNB ir Swedbank bankai, kurie pasiūlė 2,1 proc. maržą.

Šie du bankai atitiko kredito įstaigų atrankos komisijos nustatytus kriterijus, tarp kurių buvo ir maksimalios leistinos bankų maržos reikalavimas. Visos palūkanų normos, kurią sudaro bankų marža ir 3 mėn. tarpbankinė palūkanų norma eurais (EURIBOR), kovo 16-ą dieną siekė 2,196 proc.

Paskolas studentams, už kurias garantuoja valstybė, teikiamos jau nuo 2009 metų. Šiais metais numatyta, kad valstybė garantuos iki 18,825 mln. eurų tokių paskolų. Per 2009 – 2014 metus kredito įstaigos išmokėjo tokių paskolų sutarčių už 3,62 mln. eurų ir 144,57 mln. litų, tad bendra per šį laikotarpį išmokėta valstybės remiamų paskolų suma yra net 45,49 mln. eurų.

Centrinio Lietuvos banko prognozės šiek tiek keičiasi. Manoma, kad vidinės paklausos skatinamas Lietuvos ūkis augs ir toliau, tačiau tai vyks lėčiau nei buvo manyta iki šiol. Tai lemia vis prastėjanti Rusijos ekonomika ir jos perspektyva, kuriai įtaka daro įtempta geopolitinė situacija ir kritusi naftos kaina.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio teigimu, reikšmingai blogėjanti Rusijos padėtis sumenkins Lietuvos eksportuotoju rezultatus. Vidaus paklausa šalyje gana stabili, tačiau vien tik to negana, kad pavyktų išsaugoti prognozuotus aukštus ūkio augimo tempus.

Lietuvos bankas planuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 2,7 proc., nors anksčiau buvo prognozuojamas 3,1 proc. augimas. Dėl pagerėsiančių perspektyvų pagrindinėse Lietuvos užsienio prekybos partnerėse euro zonoje ir kitose šalyse numatoma, kad 2016 metais BVP augimas Lietuvoje pagerės iki 3,5 proc.

Svarbią įtaką ūko raidai ir toliau darys vidinė paklausa – investicijos, privatus vartojimas. Augant eksportui poreikis investicijoms į gamybos pajėgumo didinimą tik didės, nors jau ir dabar verslininkai išnaudoja didelę jų dalį.

Atpigusi nafta yra vienas svarbiausių kainų raidą lemiančių veiksnių. Atsižvelgiant į esamą nukritusią naftos kainą numatoma, jog bendras kainų lygis Lietuvoje sumažės apie 0,3 proc. Anksčiau prognozuotas kainų augimas siekė maždaug 0,9 proc.

Tikimasi, kad augs ir vidutinis darbo užmokestis. Tam įtaką daro didėjantis užimtumas ir mažėjantis nedarbas. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus Gedimino Šimkaus, augant darbo užmokesčiui bei nekintant kainų lygiui gyventojų reali perkamoji galia padidės, o tai kartu didins ir vidaus vartojimą, kuris šiai dienai labai svarbus ekonominis ramstis. Tikimasi, kad privataus vartojimo išlaidos padidės per šiuos metus 3,4 proc., o kitais metai dar apie 4 proc.

• Paskolos
• palūkanos

Paskolas paėmusiems asmenims vidutinės paskolų, paimtų 2006 m. SEB banke su kintama palūkanų norma, įmokos per ketverius metus sumažėjo maždaug trečdaliu arba apie 100 eurų. Banko skaičiavimais, prieš 9 metus 50 tūkst. eurų dydžio paskolą paėmęs asmuo ar namų ūkis pirmaisiais metais mokėjo apie 230 eurų įmoką. Po metų palūkanos išaugo ir įmokos suma siekė apie 300 eurų, kol 2009-2010 metais pradėjo mažėti. Praeitais metais paskolos įmoka jau buvo mažesnė nei pačioje pradžioje ir sudarė apie 200 eurų. Tai yra maždaug trečdaliu arba 100 eurų mažiau nei 2007–2009 metais.

SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, mažėjant paskolos įmokoms namų ūkiai, kuriems paskolos įmokos nėra didelė našta, apribojanti kasdienio vartojimo galimybes, laisvas lėšas gali nukreipti išankstiniam paskolos grąžinimui. Tačiau specialistė pastebi, jog anksčiau laiko paskolas grąžinti linkę vis mažiau žmonių. Lyginant su 2012 metais, per 2014 metus iš anksto grąžintų paskolų vertė buvo per pusę mažesnė.

Šeimos finansų ekspertė teigia, jog gyventojai turintys ilgalaikių įsipareigojimų jaučiasi ramesni dėl savo pajamų ir galimų palūkanų normų ateityje. Tikima, jog ateityje mažesnė paskolos įmoka galėtų būti skatinamoji priemonė įsigyti daugiau ilgalaikių vartojimų prekių, skolintis papildomai. Tačiau specialistės teigimu, priimant sprendimą dėl paskolos reikėtų nepamiršti, jog tikimybė pakilti palūkanų normoms yra, tad būtina gerai įvertinti savo galimybę paskolą grąžinti jei taip nutiktų.