Centrinio Lietuvos banko prognozės šiek tiek keičiasi. Manoma, kad vidinės paklausos skatinamas Lietuvos ūkis augs ir toliau, tačiau tai vyks lėčiau nei buvo manyta iki šiol. Tai lemia vis prastėjanti Rusijos ekonomika ir jos perspektyva, kuriai įtaka daro įtempta geopolitinė situacija ir kritusi naftos kaina.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio teigimu, reikšmingai blogėjanti Rusijos padėtis sumenkins Lietuvos eksportuotoju rezultatus. Vidaus paklausa šalyje gana stabili, tačiau vien tik to negana, kad pavyktų išsaugoti prognozuotus aukštus ūkio augimo tempus.

Lietuvos bankas planuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 2,7 proc., nors anksčiau buvo prognozuojamas 3,1 proc. augimas. Dėl pagerėsiančių perspektyvų pagrindinėse Lietuvos užsienio prekybos partnerėse euro zonoje ir kitose šalyse numatoma, kad 2016 metais BVP augimas Lietuvoje pagerės iki 3,5 proc.

Svarbią įtaką ūko raidai ir toliau darys vidinė paklausa – investicijos, privatus vartojimas. Augant eksportui poreikis investicijoms į gamybos pajėgumo didinimą tik didės, nors jau ir dabar verslininkai išnaudoja didelę jų dalį.

Atpigusi nafta yra vienas svarbiausių kainų raidą lemiančių veiksnių. Atsižvelgiant į esamą nukritusią naftos kainą numatoma, jog bendras kainų lygis Lietuvoje sumažės apie 0,3 proc. Anksčiau prognozuotas kainų augimas siekė maždaug 0,9 proc.

 

Tikimasi, kad augs ir vidutinis darbo užmokestis. Tam įtaką daro didėjantis užimtumas ir mažėjantis nedarbas. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus Gedimino Šimkaus, augant darbo užmokesčiui bei nekintant kainų lygiui gyventojų reali perkamoji galia padidės, o tai kartu didins ir vidaus vartojimą, kuris šiai dienai labai svarbus ekonominis ramstis. Tikimasi, kad privataus vartojimo išlaidos padidės per šiuos metus 3,4 proc., o kitais metai dar apie 4 proc.