Būdų įsigyti norimą didesnės vertės daiktą ar vertingą paslaugą yra įvairių, tačiau vienas iš paprastesnių ir priimtinesnių – kreditas. Ypač populiarūs būsto kreditai, vartojimo, automobilių paskolos bei išperkamoji nuoma ar kitos kredito formos, kurių yra visa galybė.

Dažnu atveju kreditas padeda įgyti daiktus greičiau, neverčia ilgai taupyti, kad pavyktų jį įsigyti. Tai ypač aktualu perkant būstą, kadangi tai, kas būtų mokama bankui grąžinant kreditą, būtų sumokama nuomos pavidalu ir, galiausiai, po kelerių metų sumokėjus nemažą dalį būsto vertės persikraustoma į kitą vietą be jokios grįžtamos naudos, tai yra, visi mokėti pinigai lieka būsto savininkui, tuo tarpu paėmus būsto kreditą, sumokėta suma tampa Jūsų indėliu į būstą, o išmokėjus visą sumą (dažniausiai siūloma per 15-30 metų) būstas tampa visiška Jūsų nuosavybe. Būsto kredito įmokų suma su nuomos mokesčio dydžiu lygi trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o Vilniuje kartais nuoma netgi yra brangesnė už būsto kreditą, tad vertėtų pagalvoti apie galimybę skolintis iš banko ir verčiau bandyti įsigyti savo nuosavą būstą nei nuomotis laikiną.

Kitas kreditas – automobilio įsigijimui. Nors į šį žiūrima kur kas skeptiškiau, iš tiesų tai gana populiari greitai gaunamo kredito rūšis. Imdami kreditą automobiliui galite iš karto įsigyti labiau Jums patikusį transporto priemonės modelį, tačiau didžiausią naudą patiria tie, kurie pasirenka naujesnį, ekonomiškesnį ir saugesnį automobilį. Naujesnis automobilis, tikėtina, reikalaus mažiau Jūsų lėšų remontui, modernios technologijos leis sutaupyti dėl mažesnių kuro sąnaudų, o atitikimas tam tikriems standartams leis mažiau teršti gamtą, dėl to bus taikomi mažesni mokesčiai vykstant į kai kurias užsienio valstybės, o netolimoje ateityje, gal net ir Lietuvoje. Saugumo kaina sunkiai apibrėžiama, o gyvybę įvertinti iš viso labai sunku, galima sakyti, neįmanoma. Dėl to tikrai verčiau skolintis pinigų ir įsigyti saugesnį automobilį, kuriame galėsite jaustis ramiau, ypač jei važinėjate labai daug ir ne tik miesto gatvėmis spūsčių metu.

Kreditą galima gauti ir už automobilį

Būsto remontui, statybai ar atnaujinimui (renovacijai) taip pat verta rinktis kreditą, o ne atidėliojimą. Ypač jei planuojami darbai gali padėti sutaupyti. Apšildytas namas, pakeisti būsto langai, stogas ar modernus šildymo katilas gali padėti sutaupyti ne vieną šimtą eurų per sezoną, tad tai su kaupu atsiperka, jei pasirinktas kreditas tinkamomis sąlygomis. Atrodytų smulkmė yra vidinės būsto dalies remontas, tačiau ir čia galima sutaupyti, pasiekti kitokios naudos. Atnaujintus virtuvės techniką, tarp kurios šaldytuvas, skalbimo mašina, galbūt įsigijus indų plovimo mašiną ar sutvarkius santechniką patalpose galima taip pat šiek tiek sumažinti išlaidas dėl geresnių energinių savybių, nustojusių vandenį ar šilumą leisti vamzdžių bei kitų detalių.

Kreditas verslo atstovams dažnai neatsiejama jų klestėjimo dalis. Verslas į pasikeitimus rinkoje turi reaguoti čia ir dabar. Deja, savų lėšų neretai neužtenka brangios įrangos įsigijimui ar pakankamai produkcijos gamybai užtikrinti. Čia pagalbos ranką ištiesia bankai ir kitos kredito įstaigos. Verslui taikomos ganėtinai palankios sąlygos skolintis, suteikiami ilgalaikiai (nuo metų) kreditai padeda pasiekti norimą pelną, iš kurio atskiriama dalis kredito grąžinimui, tad bet kuriuo atveju išlošiama – nesiskolinus būtų nepasiektas norimas pelnas, o pasiskolinus jis pasiekiamas, nors dalis jo ir turi būti grąžinama kredito įstaigai.

Kai kurie verslai net negalėtų pradėti egzistuoti jei ne bankai ir jų suteikiami kreditai. Deja, ne visiems verslams pasiseka gauti norimą pinigų sumą, kadangi nauji, o ypač niekur neregėti, verslai yra labai didelė rizika bankams. Visgi, parengus tinkamą verslo planą, patiems įsitikinus savo idėjos atsiperkamumu, įtikinti banką nebus labai sunku, ypač jei verslas nereikalauja labai didelių investicijų, o žadamas gana didelis pelnas.

Paimtas kreditas teiks naudą, tačiau tik tuo atveju, jei jis bus imamas atsakingai, atsižvelgiant į savo galimybes jį grąžinti, taip pat įvertinus jo dėka įsigyjamų daiktų būtinybę, pasirenkant tinkamą kreditavimo įstaigą, įsigilinant į jos pateikiamos sutarties sąlygas. Be to, būtina nepamiršti laiku mokėti įmokų, nuolat stebėti savo finansinę padėtį ir iškilus problemoms nedelsiant jas spręsti, imtis visų priemonių jų pašalinimui.

Pagal Lietuvos bankui pateiktų vartojimo kreditų davėjų ataskaitas matyti, jog 2014 metais vartojimo kreditų, kuomet ilgiau nei 60 dienų iš eilės buvo pradelstas mokėjimas, išaugo 8 proc. nuo 2013 metų. Tokių kreditų buvo 180 tūkst. Tai yra 23 proc. visų tokio tipo kreditų. Kartu padidėjo ir suma, ji sudarė 91 mln. eurų ir lyginant su ankstesniais metais padidėjo 9 proc.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka sako, kad pradelstų įsiskolinimų kiekis ir suma nebeauga taip sparčiai kaip anksčiau, tačiau tendencijos išlieka ir kelia rūpesčių – vėluojama susimokėti už vieną iš keturių vartojimo kreditų. Be to, 2014 metais žmonės daugiau rinkosi didesnius nei 1000 litų (290 eurų) vartojimo kreditus. Jei toks kreditas pasirenkamas netinkamai įvertinus savo finansinę padėtį, jį grąžinti bus kur kas sunkiau nei mažesnės sumos kreditą.

Gana didelis išlieka ir Lietuvos banko fiksuojamų pažeidimų kiekis. Per 2014 metus nustatyta 50 pažeidimų, o 11 kartų buvo taikomos poveikio priemonės kredito davėjams. Daugeliu atvejų pažeidimai buvo susiję su netinkamu mokumo įvertinimu, atsakingo skolinimo principų nesilaikymu, Vartojimo kredito įstatymo neatitinkančio netesybų (delspinigių) dydžio taikymu, taip pat teisės aktus pažeisdavo reklama.

 

Jei lyginti tik didesnius nei 290 eurų kreditus, tai jų skaičius lyginant 2014 ir 2013 metus, išaugot net 30 proc., o suma padidėjo 19 proc. ir siekia 60 mln. eurų. Tuo tarpu pradelsti ir pratęsti kreditai sudaro netgi daugiau nei pusę bendro šios rūšies kreditų likučio ir paskutinę praeitų metų dieną sudarė 162 mln. eurų.

Prieš Lietuvoje įsigaliojant naujajai valiutai – eurui – skeptiškai apie ją manė apie 30 proc. žmonių, tačiau litą pakeitęs euras per pirmąjį mėnesį į savo pusę palenkė dar 4 proc. žmonių, rodo sausio pabaigoje – vasario pradžioje atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Tuo tarpu teigiamai atsiliepiančių apie eurą padaugėjo net 8 proc., nuo 60 iki 68 proc.

Ypatingai didelis situacijos pagerėjimas euro atžvilgiu pastebimas tarp vyresnių žmonių. 50-59 metų respondentų, vertinančių eurą palankiai, padaugėjo net 22 procentiniais punktais, nuo 50 iki 72 proc. Tuo tarpu 60-99 metų gyventojų nuomonė gerėjo ne taip žymiai, nuo 55 iki 60 proc.

Palankiai vertinantys žmonės vardijo euro privalumus, tarp kurių dažniausiai buvo minimos atpigę paskolos ir kreditai, išnykę valiutos konvertavimo kaštai, geresnis ryšis su Europa, supaprastėję atsiskaitymai, ekonominė nauda. Tuo tarpu skeptikai minėjo kainų pokyčių nerimą, nacionalinės valiutos kaip vertybės praradimą, sunkų prisitaikymą prie pasikeitusių kainų, taip pat buvo įžvelgiama baimę dėl euro ir visos Europos Sąjungos stabilumo.

Nors euras jau įvestas, net 92 proc. žmonių teigia, kad informacijos apie valiutą gaunama pakankamai daug. Taip pat juntamas pagerėjimas žinių apie euro saugumą. Net 22 proc. padaugėjo žmonių (iki 84 proc.), kurie galėjo įvardinti bent vieną apsaugos ženklą, kurį turi euro banknotas.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad 36 proc. (padaugėjo 6 proc.) gyventojų tikisi, jog euro įvedimas paskatins greitu metu kilti atlyginimus bei socialines išmokas, priešingai manančių sumažėjo iki 9 proc. Taip pat džiugu, jog net 97 proc. respondentų žino, jog litai į eurus keičiami neatlygintinai. 

  • You are here:  
  • Home