Kompanijos, kurios susiduria su inovacijų sėkme, pradeda manyti, kad tai yra jų tikroji paslaptis ir raktas į nesibaigiančią sėkmę. Tačiau, deja, bet tai nėra pagrindinė priežastis ir tai tikrai nėra vienintelis veiksnys, kuris lemia kompanijų išlikimą rinkoje. Todėl pateiksime jums ne vieną paslaptį, kodėl puikiai visame pasaulyje žinomos kompanijos susidūrė su nesėkmėmis.
Verslo pasaulyje yra labai daug istorijų, kurios pasakoja apie tai, kaip puikiai žinomos ir visame pasaulyje linksniuojamos didžiulės kompanijos susidūrė su didelėmis nesėkmėmis – ir labai dažnai todėl, kad joms pritrūko novatoriškumo. Kompanijos, kurios savo didelį žinomumą pasiekė dėka inovacijų, labai dažnai užmigdavo ant laurų ir užsidėdavo rožinius akinius, pro kuriuos ateities perspektyvos būdavo matomos kur kas ryškesnėmis spalvomis. Deja, bet rinka keičiasi nuolatos ir vartotojai laukia dar didesnių naujovių, todėl kompanijos, kurios tai ignoravo ir atsisakė minties tapti dar modernesnėmis, susidūrė su neišvengiamais ir labai reikšmingais praradimais.
Žemiau pateikiame jums daugybės kompanijų glaustas istorijas apie tai, kaip joms nepasisekė dėl inovacijų trūkumo. Žinoma, dalis jų sunkumus patyrė ne vien dėl inovacijų stygiaus, todėl galėsite lengviau suprasti, kokių klaidų versle geriau nedaryti.
Kodak
Kodak yra technologijų kompanija, kuri fotografijos ir filmavimo rinkoje dominavo XX a. Ši kompanija prarado savo turėtą galimybę pirmoji žengti link skaitmeninės fotografijos revoliucijos, kadangi ji pernelyg ilgai nesiėmė jokių pokyčių.
Kodak kompanijos inžinierius Steve Sasson iš tikrųjų pirmasis išrado skaitmeninę kamerą dar 1975 m. Tačiau vadybininkai tuo metu teigė, kad nors tai atrodo „mielai“, vis dėlto apie tai niekam nereikėtų sakyti. Kodak lyderiai neįstengė įžvelgti to, kad skaitmeninė fotografija yra labai daug žadanti technologija.
Buvęs Kodak viceprezidentas Don Strickland teigė: „Mes sukūrėme pirmąją vartotojams skirtą skaitmeninę kamerą, bet mes negavome pritarimo dėl jos pristatymo ir pardavimo, kadangi baiminomės, kokią įtaką tai turės filmų rinkai. Vadyba buvo pernelyg susitelkusi į filmų sėkmę ir tiesiog pavėlavo į skaitmeninę revoliuciją, nors ją ir pradėjo.“ Kodak 2012 m. paskelbė oficialų bankrotą. Šios kompanijos nesėkmė nustebino daugelį vartotojų.
Nokia
Įvardinkite bent vieną jums labai gerai žinomą kompaniją, kuriai nepasisekė? Taip, tai yra Nokia. Ši kompanija atsirado Suomijoje. Ji pirmoji pasaulyje sukūrė mobilųjį tinklą. Dešimto dešimtmečio pabaigoje ir dvidešimto amžiaus pradžioje Nokia buvo mobiliųjų telefonų lyderė visame pasaulyje.
Kuomet internetas pradėjo sparčiai skverbtis į žmonių kasdienį gyvenimą, kitos mobiliųjų telefonų kompanijos pradėjo suprasti, kad duomenys, o ne garsas yra komunikacijos ateitis. Nokia nepradėjo daugiau dėmesio skirti programinei įrangai ir susitelkė į technologinę įrangą, kadangi vadyba baiminosi, kad vartotojai pernelyg atitols, jei jie savo produktą gerokai pakeis.
Nokia kompanijos klaida slypėjo jų nenorėjime drastiškai pakeisti savo vartotojų patirtį. Tai lėmė, kad Nokia sukūrė operacinę sistemą, kuri buvo tikras nesusipratimas su bloga vartotojo patirtimi ir visiškai netiko rinkai.
Kompanija pervertino savo prekės ženklo įtaką ir manė, kad jie pavėluotai įžengti į išmaniųjų telefonų rinką ir vis tiek sulaukti sėkmės. 2007 m. Steve Jobs rinkai pristatė iPhone – išmanųjį telefoną be klaviatūros, kuris tuo metu sukėlė tikrą revoliuciją. Tai tikrų tikriausiai sukėlė chaosą ir žmonės ėjo iš proto suvokdami, kad jie gali valdyti savo telefonus tiesiog piršto palietimu. 2008 m. Nokia pagaliau priėmė sprendimą konkuruoti su Android operacine sistema, tačiau tai buvo per vėlu. Jų produktai nebebuvo pakankamai konkurencingi.
Xerox
Dar vienas didelių ir gerai visame pasaulyje žinomų kompanijų nesėkmės pavyzdys yra Xerox. Ši kompanija iš tikrųjų pirmoji sukūrė stalinį kompiuterį (PC) ir jų sukurtas produktas buvo gerokai pranašesnis tiems laikams. Deja, bet vadyba manė, kad tapti skaitmenizuotais būtų pernelyg brangu, todėl jie niekuomet nebandė gilintis į galimybes, kurias jie prieš save visuomet turėjo.
Vadovas David Kearns buvo įtikintas, kad Xerox ateitis slypėjo kopijavimo mašinose. Skaitmenizuoti komunikacijos produktai nebuvo matomi kaip tie, kurie galėtų pakeisti tuo laikotarpiu populiariais buvusius spausdintuvus, spausdinusius juodu ant balto. Xerox neįstengė suprasti, kad nėra galimybės nuolatos uždirbti pinigus susitelkiant į tą pačią technologiją. Kartais technologija taip pat paveda.
Blockbuster
Kodėl Blockbuster patyrė nesėkmę? Vaizdo įrašų nuomos kompanija savo piką pasiekė 2004 m. Jie išgyveno vaizdo kasečių (VHS) perėjimą į kompaktinius diskus (DVD), tačiau jiems nepavyko tapti novatoriškesniais, suteikiant vartotojams galimybę vaizdo įrašus gauti pasinaudojant pristatymo į namus paslauga.
Kai Netflix pristatydavo DVD kompaktinius diskus į klientų namus, Blockbuster buvo tikri, kad jie fizinėse parduotuvėse turėjo pakankamai prekių, kad galėtų patenkinti vartotojų poreikius. Kadangi jie metų metus buvo filmų nuomos lyderiai, vadyba nematė priežasties, kodėl jie turėtų keisti savo strategiją.
2000 m. Netflix įkūrėjas Reed Hastings pasiūlė partnerystę buvusiam Blockbuster vadovui John Antioco. Netflix norėjo, kad Blockbuster reklamuotų jų prekės ženklą savo parduotuvėse, kai tuo tarpu Netflix padėtų Blockbuster veikti internetu. Ši idėja buvo akimirksniu atmesta, kadangi Antioco manė, kad tai yra absurdiška, nes Netflix verslo modelis buvo „nišinis“. O, kad jis būtų žinojęs, jog Hasting jam pasiūlyta idėja būtų išsaugojusi Blockbuster kompaniją. 2010 m. Blockbuster paskelbė bankrotą, o Netflix dabar yra verta daugiau nei 28 milijardų USD.
Yahoo
2005 m. Yahoo buvo viena iš pagrindinių internetinės reklamos rinkos lyderių. Tačiau kadangi Yahoo nuvertinto paieškos svarbą, kompanija nusprendė labiau susitelkti į tapimą medijos milžine.
Sprendimas labiau susitelkti į mediją reiškė, kad jie atsisakė atkreipti dėmesį į vartotojų poreikius, besikeičiančias rinkos tendencijas ir poreikį pagerinti vartotojų patirtį. Yahoo sugebėjo pritraukti didžiulį lankytojų skaičių, kuris domėjosi jų skelbiamu turiniu, tačiau jiems nepavyko gauti pakankamai pajamų, kad galėtų tapti konkurencingais.
Yahoo taip pat prarado labai daug galimybių, kurios juos būtų galėjusios išgelbėti. Pavyzdžiui, 2002 m. jie beveik buvo susitarę dėl Google pirkimo, tačiau Yahoo vadovas atsisakė užbaigti sandorį. 2006 m. Yahoo susitarė pirkti Facebook, tačiau, kai Yahoo sumažino savo kainos pasiūlymą, Mark Zuckerberg atsitraukė. Jei ši kompanija būtų prisiėmusi bent šiek tiek daugiau rizikos, galbūt mes vietoje „googlinimo“ šiandien „yahoointume“.
Segway
Segway buvo asmeninis motorizuotas paspirtukas, išrastas ir rinkai pristatytas 2001 m. Jis buvo sukurtas siekiant tapti revoliuciniu transporto pasirinkimu, tačiau vietoje to, buvo įrašytas į nepasisekusių technologijų sąrašą. Nors tai buvo patogi ir pigi alternatyva trumpoms kelionėms, vis dėlto Segway neatsižvelgė į didžiosios auditorijos poreikius, todėl šių transporto priemonių kaina prilygo naujų motociklų kainoms.
Nors produktas buvo revoliucinis, nedaug žmonių, kurie įstengė už tokią transporto priemonę sumokėti 5000 USD, atrasdavo praktinę jo paskirtį. Be to, kilo daug klausimų, ar tokia transporto priemonė buvo saugi važinėti gatvėmis. Daugybė kritikų klausdavo, kodėl kas nors turėtų mokėti tokius didelius pinigus už transporto priemonę, kuria nė nebuvo leidžiama naudotis gatvėje?
IBM
International Business Machines (IBM) turi pravardę „Big Blue“. Tai amerikiečių tarptautinė technologijų kompanija, kuri patyrė didžiulį teigiamą lūžį septintajame dešimtmetyje, kai pasirodė IBM System/360.
Dešimtajame dešimtmetyje IBM nepavyko prisitaikyti prie asmeninių kompiuterių revoliucijos ir tai nulėmė jį kritimą žemyn. Kompanija susitelkė į savo kuriamą technologinę įrangą vietoje to, kad susitelktų į programinius sprendimus. Šiandien ši kompanija, kuri atliko keletą svarbių pakeitimų, yra vienas iš pačių galingiausių prekės ženklų verslui skirtos programinės įrangos rinkoje. Jie pakeitė savo veiklos ir vadybos principus, tokiu būdu išbrisdami iš duobės.
Hitachi
Japonijos prekės ženklas Hitachi buvo elektronikos milžinė, kartu su tokiomis visame pasaulyje puikiai žinomomis kompanijomis kaip Sony, Panasonic ir Sharp. Tai buvo vienas iš tų prekės ženklų, kurį galėtum pamatyti bene kiekvienuose namuose. Dabar ši kompanija kasmet praranda milijardus dolerių. Viso to priežastis? Skaitmeninė revoliucija.
Elektronikos rinka pasikeitė ir vartotojai nebeturi didelio noro pirkti produktus, kurie yra įkainojami labai didele kaina. Skaitmeninė revoliucija ne tik pakeitė tai, kaip veikia elektroniniai prietaisai, tačiau taip pat pakeitė ir tai, kaip jie yra gaminami.
Ekonomistas Gerhard Fasolt teigė: „Pažvelkite į Apple – jie kuria iPods ir iPhones. Apple iš jų gauna mažiausiai 50% pelno. Žmonės sako, kad iPhones yra gaminami Kinijoje, tačiau galbūt tik 3% iPhone vertės pasilieka Kinijoje. Todėl šiandien yra sudėtinga tapti turtingais vien tik gaminant – reikia padaryti kur kas daugiau.“ 2012 m. Hitachi paskelbė, kad jie nebegamins televizorių, o jų gamybai iki tol naudota gamykla vietoje to pradės gaminti projektorius ir mikroschemas.
BlackBerry Motion
BlackBerry – išmaniųjų telefonų ir planšečių linija sulaukė didžiulės sėkmės 1998 m. Jie pakeitė mobiliųjų telefonų rinkoje vyravusias žaidimo taisykles, vartotojams pasiūlant mobiliuosius prietaisus su pilna klaviatūra. Tačiau, deja, bet jie negalvojo apie vartotojo patirtį.
Vos po kelerių metų visa mobiliųjų technologijų rinka pradėjo orientuotis į didesnius liečiamuosius ekranus, kai tuo tarpu BlackBerry buvo kur kas labiau susirūpinusi išsaugojimu to, ką ji jau turėjo. Jiems nepavyko prisitaikyti prie pokyčių, todėl 2017 m. vadovas John Chen paskelbė, kad BlackBerry pasitraukia iš išmaniųjų telefonų gamybos rinkos ir kompanija turi naują strategiją: „Remdamiesi nauja strategija, mes susitelkiame į programų kūrimą, įskaitant apsaugą ir mobiliąsias programėles.“
Kompanija planuoja sustabdyti visą vidinį technologinės įrangos kūrimo procesą ir tokias funkcijas patikėti partneriams. John Chen pridūrė: „Tai leis mums sumažinti reikiamo kapitalo dydį ir leis padidinti investicinę grąžą.“
MySpace
MySpace kartą buvo dominuojantis socialinis tinklas. Žinoma, iki tol, kol į sceną žengė Facebook. Kaip bebūtų keista, tačiau 2005 m. Myspace vadovas Chris DeWolfe iš tikrųjų buvo susitikęs su Facebook įkūrėju Mark Zuckerberg tam, kad galėtų padiskutuoti dėl bendradarbiavimo galimybių. Mark pasiūlė įsigyti Facebook už 75 mln. USD. Savo ruožtu Chris tokį pasiūlymą atmetė.
Dėl labai spartaus Facebook populiarumo augimo, MySpace pradėjo pastebėti akivaizdų vartotojų mažėjimą, todėl nusprendė pakeisti savo nišą. Patogumas ir žodžio laisvė, kuri kadaise suteikė MySpace platformai didelį pranašumą ir išskyrė ją iš daugelio kitų rinkos dalyvių, tapo pagrindine priežastimi, kodėl vartotojai ėmė ją palikti.
2011 m. kompanija pakeitė savo strategiją ir vietoje socialinio tinklo tapo pramogų ir muzikos platforma. Tačiau neilgai trukus tais pačiais metais MySpace atleido bene 500 darbuotojų po to, kai ji prarado didžiulį vartotojų skaičių.
Jei šios istorijos jus sudomino ir suteikė jums daug neįkainojamų žinių, nepraleiskite progos perskaityti ir antrąją „Visame pasaulyje žinomos kompanijos, kurios patyrė nesėkmę“ dalį.
