Apie sukčius, kurie pasinaudoję jiems nepriklausančiomis elektroninėmis bankininkystėms prisiima greitųjų kreditų, girdėjo dauguma žmonių. Tarp nukentėjusiųjų daugiausia vyresnio amžiaus žmonių, tačiau nukenčia ir neapdairus jaunimas. Dažniausiai sukčiai pasinaudoja gavę kodų korteles ar kitais būdais išgavę kodus.
Atminkite, kad skaičių iš kodų kortelių niekuomet negalima diktuoti Jums paskambinusiems asmenims. Taip pat negalima atskleisti slaptažodžio, kuris yra naudojamas tapatybės patvirtinimui jungiantis prie Jūsų elektroninės bankininkystės. Jei banko darbuotoju prisistatęs asmuo teigia, jog siekiant nustatyti Jūsų tapatybę reikia padiktuoti prisijungimo / atpažinimo kodą ir slaptažodį – iš karto nutraukite pokalbį – tai sukčiai. Bankų darbuotojai negali patikrinti Jūsų slaptažodžio tapatumo, nes jie yra šifruojami ypatingai saugiais metodais. Tuo labiau negalima diktuoti kodų iš kodų kortelių. Sukčiai gana greit išsiduoda paprašydami padiktuoti ne vieną, o net kelis kodus. Bankai gali prašyti patvirtinti Jūsų tapatybę suvedant kodą telefone, tačiau to gali reikėti tik vieną kartą ir tik tuo atveju, jei į banką kreipiatės Jūs. Turėdami kelis kodus sukčiai gali paimti paskolą ir persivesti gautus pinigus sau.
Savo kodų kortelių nešiotis piniginėje taip pat nederėtų. Tai gali būti labai lengvas ilgapirščių grobis. Tiesa, jiems dar reikės nustatyti Jūsų prisijungimo duomenis, tačiau čia ir vėl gali būti pasitelkta apgaulė išviliojant juos telefonu, pavyzdžiui, pagal Jūsų piniginėje rastus asmens dokumentus ar vizitinę kortelę su Jumis susisiekti gali netikras banko darbuotojas, kuris pasakys, kad norint užblokuoti kodų kortelę reikalingas prisijungimo vardas (atpažinimo kodas) ir slaptažodis. Kodų kortelės blokuojamos paskambinus į banką ir patvirtinus savo tapatybę ar nuvykus į banko aptarnavimo skyrių, tačiau pats bankas dėl blokavimo su Jumis susisiekti nebandys. Dar blogiau jei prisijungimo duomenis nešiojate kartu su kodų kortele. Jums dar nespėjus užblokuoti savo kodų kortelės sukčiai gali ja pasinaudoti imat paskolą ar pervedant Jūsų turimas lėšas į savo sąskaitas, apmokant skolas ar kitaip jas išnaudojant.
Reikia būti atsargiems ir naršant internete. Kelis kartus patikrinkite, ar tikrai atvėrėte savo banko interneto puslapį, o ne fiktyvią kopiją. Fiktyvias kopijas išduoda neaiškus adresas adreso laukelyje. Ten turi būti Jūsų banko svetainės adresas, o ne koks nors neaiškus raidžių ar skaičių derinys. Tokiose fiktyviose svetainėse suvedami duomenys nėra koduojami, o išsiunčiami sukčiams, tuo tarpu Jums iššoka pranešimas apie klaidą, prašomas įvesti naujas kodas ar net kelį jų. Gudresni sukčiai po poros nesėkmingų bandymų persiunčia Jus į tikrąją banko svetainę, tad Jūs galite nė neįtarti, kad savo duomenis jau perdavėte sukčiams. Tai vėlgi suteikia galimybes jiems Jūsų vardu kreiptis dėl paskolos, kurią gavus pinigai vėlgi pervedami į Jums nežinomas sąskaitas ir išgryninami.
Puiki išeitis – kodų generatorius. Tai kas kartą vis kitokį kodą generuojantis įrenginys, tad net ir sužinoję vieną ar kelis atsakymus sukčiai liks nieko nepešę. Kodų generatoriai yra apsaugomi PIN kodu, tad sukčiai negalės juo pasinaudoti radę ar kaip kitaip iš Jūsų jį gavę. Taip pat nenaudokite lengvai įspėjamo slaptažodžio, prisijungimui prie banko naudokite unikalų, kitur nenaudotą slaptažodį, neužsirašykite jo niekur, o jei bijote pamiršti – kaip nors jį užkoduokite (sukeisdami simbolius vietomis, įvedę tik Jums žinomą kodavimą). Taip būsite kur kas labiau apsaugoti už kitus. Nepamiršite apie apsisaugojimo galimybes ir galimą sukčių metodiką pranešti savo artimiesiems, draugams, ypač vyresniems asmenims.
