Praėjusių metu pabaigoje būsto kainos dar greičiau ėmė augti, o gyventojų galimybė jį įsigyti atitinkamai greitai mažėjo. Tą rodo „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas. Tačiau nepaisant to būsto įperkamumas išlieka gana aukštame lygyje, o tą lemia itin mažos būsto paskolų palūkanos. Jokių ženklų, kad iš esmės gali keistis kaina nėra, todėl ir toliau būstas didžiuosiuose Lietuvos miestuose liks nesunkiai įperkamas.
Lyginant paskutinįjį 2014 metų ketvirtį ir tą patį laikotarpį prieš metus, butų kainos Vilniuje augo 15,1 proc. Tai buvo sparčiausias augimas Baltijos šalių sostinėse. Taline per metų laikotarpį kainos pakilo 12,1 proc., o Rygoje kainos beveik nekito – kilimas buvo vos 0,6 proc. Didžiausią augimą Baltijos šalyje galėjo lemti tai, kad net 20 proc. pakilo naujų butų kainos, kurios nuo 2008 metais fiksuoto piko atsiliko vos 8,7 proc. Visgi sandorių skaičius čia toliau augo ir naujų butų pardavimai nuo 2008 metų buvo didžiausi.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė teigia, jog butų kainų ir atlyginimų santykis, taip pat būsto įperkamumas ir galimos pajamos iš nuomos rodo, kad butų kainos nėra nutolę nuo savo realios vertės. Taip pat kainų augimą galėjo lemti tai, kad nemaža dalis parduotų butų buvo aukštesnės klasės. Nors sandorių skaičius augo iki pat metų galo, neverta tikėtis, kad augimas laikysis ir šiais metais.
Būsto įperkamumo indeksas pagal „Swedbank“ parodo, kokios galimybės standartinį 55 kv. m. butą įsigyti namų ūkiui, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Namų ūkis butą gali įpirkti, o indekso reikšmė būna lygi 100 tuo atveju, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos mėnesinė įmoka yra lygi 30 proc. namų ūkio pajamų. Paskola skaičiuojama atmetus minimalų leidžiamą 15 proc. pradinį įnašą.
Dėl metinio kainų augimo Vilniuje bei Taline, kuris akivaizdžiai lenkė atlyginimų augimą, būsto įperkamumo indeksas šiuose miestuose per metus krito. Vilniuje fiksuota 5,2 punkto sumažėjimas iki 123,7, o Taline būsto įperkamumo indeksas sumažėjo 4,6 punkto iki 148,7. Rygoje, kur butų kainos beveik nekito, o atlyginimai kilo sparčiau nei kitose Baltijos sostinėse, įperkamumo indeksas šoktelėjo net 12,4 punkto ir siekia 155,4. V. Šečkutė teigia, kad namų ūkių pajamos Vilniuje buvo 23,7 proc. didesnės nei reikia būstui su paskola įsigyti. Tuo tarpu Taline jos didesnės 48,7 proc., o Rygoje 55,4 proc.
Ekspertės teigimu, nemažėjant būsto paskolų palūkanoms įperkamumo indeksas Vilniuje būtų kritęs iki 117,8 proc. Tačiau šiuo metu būsto palūkanos, siekiančios 2,2 proc., išlaiko gana aukštą įperkamumą. Tuo tarpu jei jos padidėtų iki rekordinių aukštumų, kurios siekė 4,4 proc., būstas Vilniuje taptų neįperkamas. Tikimasi, jog artimiausius dvejus metus įperkamumas nemažės, nes prognozuojama, jog palūkanos išliks žemos, atlyginimų augimas išlaikys savo tempus, o būsto kainų augimą stabdys didelė pasiūla.
Būsto įperkamumo indeksą „Swedbank“ skaičiuoja 9 šalies miestuose. Pagal jį būsto įpirkti negalėjo tik Neringos gyventojai, kurių pajamos buvo 44,6 proc. mažesnės nei pakanka. Kituose miestuose situacija kur kas geresnė: Alytuje pajamos buvo 4 kartus, Panevėžyje 3,3 karto, Šiauliuose 2,7 karto, Kaune 2,4 karto, Klaipėdoje 81,6 proc., Druskininkuose 54,7 proc., Palangoje 14,7 proc. didesnės nei pakanka. Tačiau mažesnių Lietuvos miestų aukštas butų įperkamumas rodo tai, kad juose trūksta pirkėjų ir NT rinka yra apmirusi.
Parengta pagal „Swedbank“ duomenis.